išviepti

išviepti: išviẽpti, -ia, ìšviepė 1. tr. suraukti,iškreipti (veidą, lūpas); pravėrus lūpas rodyti (dantis): Šuo tura savo dantis išviẽpęs, gatavas įkąsti Prk. Vaikai kaip išsižiojo, tai ir stovėjo ratu, išviepę lūpas J.Balt. Panelė Niuta, išviepusi lūpas, su patyčia išėjo taip pat iš svetainės LzP. Ji sustojo, išviepė veidą, lyg verkti norėdama, tačiau susilaikė I.Simon. | refl.: Jau užeina toki migla, ka noru matyti, reik išsiviẽpti Sd. Vaikai veiza televizorių išsiviepę Krš. Atbėgus viena pati galva, išsiviepusi į ugnį ir žiūrianti LMD (Sln). Kumelė išsiviepusi puolė ant vilko J.Jabl. ^ Visai tamsu. – Išsiviẽpk, ir matysi (juok.) Vdk. Išsiviẽpk, i pasišviesinsi (juok.) Krš. 2. refl. KII71, K, G88, NdŽ padaryti grimasą, išsišiepti: Išsiviẽpęs ir išsiviẽpęs – nė nežinai, ar juokias, ar verkia Erž. Išsìviepiau, saulė duoda in akis, ir nutraukė (nupaveikslavo) DrskŽ. Nebūk išsiviepęs, susčiaupk, ba dar varna inlėks tau koserėn Lš. Būtum nieko [mergina], ka taip nevaipytumias, o išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi Rdn. Išsiviẽpus žiūrėjau į jaunavedžius Prn. ║ Š padaryti grimasą, išsišiepti iš įtampos, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį, baimę, skausmą, nepalankumą kam ir pan.: Ko taip išsìviepei, ar negardu? Kair. Amžinai išsiviẽpusi, ėda vyrą be peilio Krš. Braukdamas ranka per suputusią koją, net išsiviepė iš sopės Pt. Be kantrybės boba, išsiviẽpusi ir išsiviẽpusi (verkšlenanti) Rdn. Vaikas jau išsiviẽpęs (ant rėkimo), t. y. atsiviepęs J. Tas žmogus toks išsiviepęs Grd. O kuo tau blauzdas apgenėsiu? – išsiviepė kaip šeškas, sparnus nuleidęs, šlapias, tartum linų pėdas iš markos žmogėnas M.Katil. Net gražiausioji, pajutusi kietą žirnį, taip išsiviepdavo, kad atrodydavo lyg beždžionė J.Dov. ^ Išsiviepė kai katinas, uodegą įkišęs LTR (Vdk). Išsiviepus kai Žaikio (Žainio NžR) kalė Sln. Išsìviepė kaip šuo kąsdamas Kp. Išsiviẽpęs kaip šuo prieš mėnesį Vdžg. Aš čia išsiviẽpus kap devynios giltinės Dv. 3. refl. part. veiksmo intensyvumui sustiprinti: Tu tą arklį negerai vedei, aš turėjau stumti išsiviẽpęs LKT144(Kin). Kaip pradėjau gyventi, kuldavom išsiviẽpę Pgr. Visa ko pridės, i tempsu išsiviẽpęs, mat! Krš. Tie kambariai negreitai nugrobami (sutvarkomi), čia turi plušėti išsiviẽpęs (sakė moteris) Krš. Švieta mergelkos katelus išsiviẽpusios Rdn. Tie Kuršėnai negalia gatvių išsibrukavoti: makasija išlyną išsiviẽpę Krš. Gaspadinė išsiviepus pila grūdus išsišiepus: kad anys paspringtų! A.Strazd. Tempė, vilko išsiviẽpę, bankrutavo ta bendrovė greitai Krš. Vyniuką patrauka išsiviẽpęs (labai geria) Rdn. 4. refl. NdŽ prk. išsikreivinti, suklypti: Stakta išsiviepusi įkypai, per tat durys vis praviros stovėjo Žem. ║ atsiknoti, išsiskėsti: Šis treptelėjo koja taip, kad išsiviepė bato padas rš. \ viepti; atviepti; išviepti; nuviepti; praviepti; suviepti; užviepti

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

išviepti — išviẽpti vksm. Šuõ i̇̀šviepė danti̇̀s, gãli pùlti … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
atviepti — atviẽpti, ia (àtvepia), àtviepė tr. 1. DŽ1 atverti, pražioti (burną, lūpas, snukį), prasižiojus rodyti (smegenis): Atviepta arklio lūpa Lp. Stova atviẽpusys raudonus smagenius Šts. 2. refl. S.Dauk, NdŽ padaryti grimasą, išsišiepti: Vėpso… … Dictionary of the Lithuanian Language
išsiviepimas — išsiviepìmas sm. (2) K, NdŽ → išviepti 2 (refl.): O išsiviepìmas, o lūpos atmetimas! Krš. Tai buvo niekingas išsiviepimas, likęs iš anų laikų – ciniškas ir baikštus rš. viepimas; atviepimas; išsiviepimas; susiviepimas … Dictionary of the Lithuanian Language
išvėpti — 1 išvė̃pti, ìšvepia ( ia KŽ), ìšvėpė DŽ 1. žr. išviepti 1: Šiurpiai išvėpta burna kažką šaukia rš. Kogi tu žiobtuvus išvėpei ir nesisveikini? rš. Ten gera, kur mūsų nėra, – pritarė jai Damulė, linksmai išvėpdama skiausčias savo lūpas J.Balt. |… … Dictionary of the Lithuanian Language
iššiepti — 1 iššiẽpti, ia, ìššiepė tr. 1. Rtr, Rod pravėrus lūpas parodyti, iškišti (dantis); išviepti (burną, snukį): Vilkas sėdos an kelmo, akis išvėlė, dantis ìššiepė LKKXIII26(Grv). Žiūrėk, kaip vaikas klauso, net dantis iššiẽpęs Blnk. Iš jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
nuviepti — nuviẽpti, ia, nùviepė 1. Plt žr. atviepti 1. 2. refl. padaryti grimasą, išsiviepti: Juška paikai nusiviepė nesumodamas, ką į tokį paaiškinimą atsakyti J.Mik. ◊ dantìs nuviẽpti būti linksmam, patenkintam: Iš anų dantų̃ nenuviẽpsi, gavau… … Dictionary of the Lithuanian Language
praviepti — praviẽpti, ia, pràviepė tr. 1. praverti, prašiepti: Pleištas kumščiu patrynė savo smailų pakaušį, praviepė storas lūpas V.Bub. Senis paklaustas nė lūpų nepraviepė rš. | refl.: Jurgio lūpos dėkingai prasiviepė, ir aš aiškiai pamačiau auksinį jo… … Dictionary of the Lithuanian Language
suviepti — suviẽpti, ia, sùviepė 1. tr. iškreipti, iššiepti (lūpas): Kai pasakiau, tai tik sùviepė lūpas – nepatiko Sb. | refl.: Susiviẽpęs pryš saulę Grd. 2. refl. G113 susiraukti, padaryti grimasą, rodant nepasitenkinimą, susierzinimą, pyktį ir pan.:… … Dictionary of the Lithuanian Language
užviepti — užviẽpti, ia, ùžviepė tr. užsičiaupti ir nerodyti (dantų): Ta motriška tiek nusirgo, kad nė dantų nebùžviepa Krt. Taip yr nusirgęs, kad nei savo dantų neùžviepa – burna neuždara Prk. ^ Nė dantų neužvieptum, boba liesa J. | refl.: O tas… … Dictionary of the Lithuanian Language
viepti — viẽpti, ia, ė KBII154, K.Būg, Rtr, FrnW, OGLII356, NdŽ 1. tr. lūpas pravėrus kišti, rodyti (dantis); rodant dantis raukti, kreipti (veidą, lūpas): Viẽpia savo dantis (apie pykstantį šunį) DŽ. Veidą viẽpti KŽ. | refl. Jn: Viẽpsas lūpos, norėsi … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias

išviepti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Academic Dictionaries and Encyclopedias

Dictionary of the Lithuanian Language

išviepti

Look at other dictionaries:

Share the article and excerpts

Direct link